"Placebas" Jurga Ivanauskaitė

Jurgos Ivanauskaitės romanas "Placebas" yra detektyvas ir kriminalas. Veiksmas vyniojasi apie rastą nužudytą (o gal nusižudžiusią) įžymią Vilniaus tarologę Juliją. 

Romanas vėliau sukasi apie jai artimiausius žmones, namų tvarkytoją Violetą, jos du sūnus Maską ir Tadą, draugę žurnalistę - Ritą, katę Bastetę ir kitus.

Rašytoja rašo labai atvirai ir nesigėdydama giliausių ir tamsiausių minčių ir pastebėjimų, apžvelgdama charakterių vaikystes ir analizuodama jų sudėtingą daugialypę psichologiją. 

Kaip visada, Ivanauskaitė tiksliai aprašo kas vyksta visuotiniame ir politiniame Lietuvos gyvenime ir su jumoru atspindi nuotaikas tų metų Lietuvoje.

Knyga yra parašyta rašytojei būdingu stiliumi, kiekvienas žodis, sakinys ir frazė atrodo šimtą kartų apgalvotą, geniali, ir, svarbiausia - juokingą. 

Gyvendama užsienyje jau šešiolika metų ir turėdama tik vieną lietuvišką knygą (būtent šią), esu perskaičiusi ją jau tris kartus ir iš pirmo karto aš nesupratau kaip mirė tarologė. Man knyga atrodė sunkoka ir pernelyg "vingiuota" ir turinti per daug ivanauskaitiškųjų kūrybingųjų "nukrypimų į šalį". Aš nesugebėjau susikoncentruoti ir sekti siužeto. 

"Buda ir Kristus vaikščiodami po dykumas sakė: "Patys būkit sau žiburiai!"

Tačiau šį trečiąjį kartą, bandžiau iš visų jėgų  suprasti kiekvieną sakinį (ir jeigu nesupratau, tai grįždavau atgal ir vėl perskaitydavau). Esu laiminga, kad pagaliau supratau kas įvyko ir kaip mirė pagrindinė veikėja.

Kaip visada, geriausias Ivanauskaitės bruožas yra jos drąsa rašyti tą, ką galvoją, ką jaučia širdies gilumose nepaisant to, ką kiti pasakys ar pagalvos. Aš visada būnu sužavėta jos žodžių, sakinių, minčių ir net personažų vardų pasirinkimu. Aš manau, Jurgos Ivanauskaitės darbai yra ne vien tik apie "kas", bet svarbiausia apie "kaip". Jie pini nuostalgijos, senų prisiminimų, vietų, žmonių ir yra labai lietuviški: 

"SAUSIO pabaiga ir vasario pradžia buvo beviltiški. Dienos ilgėjo taip palengva, tarsi ten, aukštybėse, kažkam būtu gaila kas rytą paaukoti bent po mažą spindulių pinigėlį iš savosios švietumo skrynios."

Taip pat manau, kad galima arba mylėti arba nemylėti jos darbų. Jeigu "pagaunate" ir suprantate jos jiumorą, jos stilių, jos sarkazmą, aš manau, jums patiks ir ši knyga. Jei jųs jaučiate, kad Ivanauskaitės darbai "ne jūsų stilio", vadinasi yra tikėtina, kad jums nepatiks ir ši knyga. 

==================================================================

"Placebas" is one of the last works by the famous Lithuanian modern writer Jurga Ivanauskaite. It's a novel narrating a story of an elite Lithuanian tarot reader who was found dead in her own home. The question is: "whodunnit"?

Then the author introduces different personages appearing in the book, even the cat (it's a character that has a human mind), analyzes their pasts, presents and futures, even psychologically profiles them. 

The book is written in the style that is very unique, very descriptive and very artistic. It may seem difficult at first to understand what is really going on as the straight plot line isn't so straight, covered with the never ending author's philosophizing. 

The story line moves back and forth with at least 5 or 6 main characters being introduced all at once and their lives in flashback. 

Jurga Ivanauskaite is a very important personage in Lithuania's history and culture. She was one of those fighting for Lithuania's independence from the USSR and associates with the free, brave, rebellious spirit. She never lost that spirit even after the Independence and she wrote very openly, sarcastically and honestly about everything she ever thought of.

"Placebo" is more than a detective novel. It is a social novel that analyzes and observes Lithuanian capitalism with all its positivism and upbeat culture, and compares it with the scary and suffocating communism. She does so subtly, sarcastically and using humor. Ivanauskaite doesn't judge - she destroys both camps, shamelessly admitting she possesses a bit of both herself.

The best thing is, we eventually come to a satisfying end that reveals what happened to the famous tarot reader of Vilnius. 

This book is a detective, a comedy, a work of philosophy, mysticism and religion (Ivanauskaite's favorite theme), a social novel and a romantic story. It made me laugh a lot and I totally enjoyed THE WAY it was written. The other author that Ivanauskaite reminds me of is probably Dostoyevsky and, in general, many Russian authors that use the self-critical and demeaning humor.